uostyti

uostyti
úostyti, -o (-ija N, -yja [K]), -ė (-ijo N) KBII172, K, J, K.Būg, Rtr, Š, , NdŽ, ; L, LL272 1. SD1189, SD389, Ch2Moz30,38, R, , P, Sut, N, K, M, Jrb, Nv, Všv, Žr, Krt iter. uosti 1: Ar gerai per nosį úostai? Btrm. Úostau, yra, užuosti gal, kad linai džiūna Kl. Šuo úosto úosto aplei tvartą, ką nors ans ten užuoda Pln. I jauni, seni žmonys úosto, kvepa, džiaugas – pavasaris Yl. Vei, nedaugio reiks, tuo vėl kvietkas pasidarę, úostysim ir garbysim pavasarį margą K.Donel. Daba úosto visi [pyragą]: vienas úosto, kitas úosto, viens kitam dalinas Mšk. Úostė vokiečiai skarvadas, neleido valgyt DrskŽ. Girdžiu, kas tę úosto tą bačką Azr. Neúostai, vientara negausi dešros LzŽ. Pieną, būdavo, atveš, ir úostys úostys (tikrins praktikantės) Skdv. Jei tiek smirda, nebúostyk Trk. Nenorė[jo] gert karvė, úostė úostė, ale sugėrė Klt. Ko kiaulaitės neuostė, tai svotelis sukrimto I187. Úosto manę karvė ir nestovi Kp. Degloji snukį pastačiusi į rugių pusę uostė Žem. Arkliai supratę, sukinkysi dešimtį dvyleka arklių, ale kitas kito ne úostyte neúostys Trk. Lėk, Jonai, gryčion: kam tuos dūmus čia úostai?! Mžš. Mieste švariai, o kaime ir úostyk šūdą Rdn. Kas gi mane úostis: vis tiek senas, puvėsiu smirdi Žl. Šunes uosto, lakioja aplink ąžuolą LTR(Kb). Ateik tu čionai, pėdeles úostydama, žingsnelius skaitydama JD387. Avių spiras sudžiovinę, sugrūdę uosto, traukia į nosis kai taboką [, kai kraujas bėga iš nosies] Sln. Jei gyvuliai prieš vėją uosto orą, tai bus lietaus LTR(Pns). Tas kvapas užeis net ik dangui ir patį Dievą palinksmins, kursai kvapo ano gero labai noriai uostys DP101. | prk.: Pedagogikos maža uostėm. Ją nuo amžių atstojo diržas . ^ Ne visims šūdas Pono Dievo uostyti Trk. Ne kožnam pabažnam Pono Dievo šūdą úostyti Lk. Dykai šuo šuns uodegos neuosto LTR(Šmk). Neúostyk savo neprisidėjęs Yl. Kas čia smirdi? – Savo neprisidėjęs neúostyk! Snt. Savo añtį uostyk, ir gana Kltn. Kol savo kalnieriaus neuostei, nu kitų smarvės nečiaudėk LTR(Vdk). Keturi šoka, du klausos, du veiza, du uosto (arklys, šuo ir kiti keturkojai) ž. | refl. Rtr, Š, NdŽ. 2. tr. K šniaukti: Tabokas toks buvo úostomas Žr. Ko tu, sako, taboką úostai, tep sako, kap nosia šnypia ir šnypia miegodamas LKKXIII136(Grv). Anas iš barono mašnos úostydavo taboką Dglš. Tabaką uostyti N. Gausiu [bernelį] pypką rūkantį ir taboką uostantį S.Dauk. Velniai tą taboką trynė, dėjo tabakerkos ir davė žmonėm uostyt LTR(Slk). ^ Kas taboką uosto, velnio rūrą šluosto LTR(Pp). 3. tr., intr. Skr prk. rankioti žinias ar gandus, ieškoti ko, šniukštinėti: Jis nuolat uosto, iš kokios pusės vėjas pučia – tai pusei ir linksta . Kaime buvo uostančių, pranešinėjančių policijai . Tas vis ieško i šen, i ten, i užpečkė[je] i vis úosto, kame tas piršlys Lk.
◊ giltinė̃ úosto sùbinę (apiẽ užùpenčius) Lkš netrukus mirs: Jau gìltinė pradeda úostyt apiẽ užùpenčius Brž.
×kòrką úostyti gerti, girtuokliauti: Muno vyras kožną mylą dienelę kòrką úosto Vkš.
pãrako úostęs dalyvavęs kare: Tėvas buvo jau šio to matęs: uostęs parako, girdėjęs revoliucijos šūvius E.Miež.
pė́das úostyti ilgėtis, laukti: Kas i nė[ra], vis tiek leki ten pė́das úostydama Ms.
×smer̃tis úosto (apie ką); smer̃tis úosto sùbinę netrukus mirs: Jau smer̃tis úosto aplei muni Vdk. Da toks amžius – jau smer̃tis sùbinę úosto End.
špỹgą úostyk sakoma pykstančiam: Jeigu piktis ema – úostyk špỹgą Ub. vélnias úosto sùbinę greitai mirs: Jau tau seniai vélnias sùbinę úosto – greit nuvažiuosi pas Abraomą ant arbatos Sd.
\ uostyti; apuostyti; atsiuostyti; įuostyti; išuostyti; nuuostyti; pauostyti; prauostyti; priuostyti; suuostyti; užuostyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • uostyti — úostyti vksm. Úostyti gėlès, kvẽpalus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įuostyti — 1. tr. K, KŽ uostant įtraukti, pajėgti uostyti. 2. refl. užtektinai uostyti: Aliai vienas ateivis nustebdavo savo kurato gėlynu: didžioji galybė juos stabdė įsižiūrėti, įsiuostyti, visas savo jusles švelniai numaldyti Vaižg. uostyti; apuostyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsiuostyti — K, KŽ pakankamai uostyti: Neatsižiūriu, kaip žiedeliais neatsiuostau P.Cvir. uostyti; apuostyti; atsiuostyti; įuostyti; išuostyti; nuuostyti; pauostyti; prauostyti; priuostyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prauostyti — tr. šniaukiant praleisti, prašvaistyti: O seniai ir senės mėgo tabaką uostyti. Taip mėgo, kad prauostė viską ligi paskutinės kapeikėlės J.Balt. uostyti; apuostyti; atsiuostyti; įuostyti; išuostyti; nuuostyti; pauostyti; prauostyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priuostyti — 1. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ pakankamai uostyti, pritraukti kvapo: Vaistų priuostei čia, nuo kvapo sugysi Pn. | refl. tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, Vgr: Ėjau kaip prisiuostęs gailių, palaidai kabančiomis rankomis M.Katil. ^ Šiandien visi kaip gailių prisiuostę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Liste Swadesh Du Lituanien — Liste Swadesh de 207 mots en français et en lituanien. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie …   Wikipédia en Français

  • Liste Swadesh du lituanien — Liste Swadesh de 207 mots en français et en lituanien. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie …   Wikipédia en Français

  • Liste swadesh du lituanien — Liste Swadesh de 207 mots en français et en lituanien. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie …   Wikipédia en Français

  • Lituanien (liste Swadesh) — Liste Swadesh du lituanien Liste Swadesh de 207 mots en français et en lituanien. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie …   Wikipédia en Français

  • apnikti — 1 apnìkti 1. tr. B, K apipulti, užpulti: Tą valandą įvažiavusius apniko šunys LzP. Nevaikščiok naktį, da šunys galia apnìkti Krž. Vilkai mano karveles apniko M.Valanč. Apniko kai varnos vanagą Sln. Bėga it vapsų apnikta rš. Neprieteliai mus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”